- gluodnus
- gluodnùs, -ì adj. (4) žr. gluodnas: Ir nukėlė vainikėlį nuo gluodnios galvelės BsO54. Oi ir suskynė rūtų vainikėlį, oi ir uždėjo an gluodnios galvelės Ndz. Jau sudžiūvo rūtų vainikas an gluodniosios galvelės Sn. Oi kuo iššukuosiu gluodniąją galvelę? Mrj. Ūselius tepė, kad gluodnūs būtų, kad nesipūstų Gl. Jei gyvulio plaukai gluõdnūs, žinok, kad sveikas Alvt. gluõdniai adv., gluodniaĩ: Plaukai gluodniaĩ suguldyti Alvt.
Dictionary of the Lithuanian Language.